2B_20: Mano mažutėli, vien tik dėl to, kad Meilė tave myli, tu gali tapti Meilės kupina esybe. Visa, kas tau atrodo priešinga Meilei, aukok Tėvo Gailestingumui, kad Jis tai paverstų Meile. Mokykis matyti ką gero Tėvas kituose padaro, užuot stebėjęs kitų trūkumus ir klaidas.

1A_06: Mano vaike, esi Man brangus. Vis klausykis Manęs. Aš vesiu tave kiekviename žingsnyje. Atidarysiu kiekvieną kelią, kuris privalo būti atidarytas ir uždarysiu visus, kurie turi būti uždaryti. Aš esu visagalis ir rūpinuosi net mažiausiomis smulkmenomis.

3A_18: Mano mažutėli, visiškai pasitikėdamas Tėvo Meile būsi išlaisvintas iš savo rūpesčių, kuriuos nešioji. Tu esi laimingas, galėdamas atrasti šią Tėvo Meilės veikimo galią, kuri visada pirmiau pasireiškia tavyje, tik po to tampa regima aplink tave ir per tave.

1A_20: Mano mažutėli, Aš visiškai geriu tavo laisvę. Tu esi laisvas ir visuomet išliksi laisvas. Aš taip tave myliu! Mylėti tave Man visų pirma reiškia leisti tau būti laisvam. Tu juk supranti, kad jei nori būti Mano įrankiu, turi gerbti tą pačią laisvę kituose vyruose ir moteryse, kuriuos pastatau tavo kelyje.

2B_18: Mano mažutėli, tik nuolat semdamasis Meilės iš Tėvo šaltinio ir leisdamas tai Meilei tave perkeisti, išmoksi tinkamai elgtis, kai būsi užgauliojamas. Kitais žodžiais tariant, tik kai prašai ir leidi Tėvo Meilei veikti tavyje, viskas pasidaro įmanoma, net ir tai, kas atrodė neįmanoma.

3B_18: Mano mažutėli, Mano Meilė tau yra tokia didelė ir Man reikia viso tavęs. Noriu, kad kartu įvykdytume didžių dalykų. Bet gražiausia ir svarbiausia yra tai, kad jautiesi giliai Mano mylimas ir leidiesi perkeičiamas Mano Meilės.

1C_17: Mano vaike, Aš tave myliu, Man tavęs reikia, esi Man labai brangus. Leiskis mylimas, kad taptum Meile! Sutikęs širdį, kuri atsiveria Mano Meilei, Aš patiriu tiek daug džiaugsmo, kad apipilu tą žmogų malonėmis. Skirk laiko priimti ir ragauti Mano Meilę.

2B_29: Mano mažutėli, vienintelis dalykas yra svarbus ir skubus – širdžių paruošimas. Paruošta širdis yra širdis, esanti labai artimoje bendrystėje su savo Dievu. Toji bendrystė, kurią asmuo pastebi savyje, savo būties gelmėse, yra tikras prieglobstis, kuriame jis randa Ramybę, Džiaugsmą, Giedrumą, Meilę, kurių trokšta nuo pat jo sukūrimo momento.

1A_35: Mano sūnau/ dukra, Aš esu visuomet pasiruošęs veikti tavyje ir per tave. Tu turi leisti Man veikti; dėl to tu turi sumažėti. Jei tu nuolat būtum susijungęs su Manimi, galėčiau visuomet įeiti į tave ir veikti per tave. Aš noriu, kad būtent toks ryšys su tavimi būtų vis tvirtesnis.

2A_40: Mano mažutėli, jei tu pažintum, ką Tėvas nematomu būdu atlieka per tavo tobulą „taip“ Jo Valiai ir „ne“ pasaulio mąstysenai!... tau neužtektų visos amžinybės Jam padėkoti ir jį pašlovinti.