Magnificat

„Mano siela garbina Viešpatį,
Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju.
Nes Jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę,
Štai nuo šiol mane palaiminta Vadins visos kartos,
Nes didžių dalykų padarė man Visagalis
Kurio Vardas šventas.
Per kartų kartas Jis gailestingas Tiems,
kurie jo klauso.
Jis parodė savo rankos galybę,
Išdidžius puikuolius išsklaidė.
Galiūnus pašalino iš sostų,
O išaukštino nuolankiuosius.
Gėrybių pripildė alkstančius,
Turtuolius tuščiomis paleido.
Jis pakėlė savo vaikus, išrinktąją tautą,
Atsimindamas, jog žadėjo jų pasigailėti,
Kaip yra kalbėjęs mūsų protėviams,
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“